Lankytinos vietos

Ginučių piliakalnis:

Ginučių piliakalnisGinučių piliakalnis – 2 piliakalnių kompleksas Ignalinos rajone, ~2 km nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų, netoli Ladakalnio.Archeologinis paminklas. Rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, pietiniai ir šiauriniai – nuožulnūs. Piliakalnius skiria loma. Ginučių piliakalniai tankiai apaugę mišku. Vieno iš piliakalnių viršūnėje seniau buvo prezidento Smetonos sodintas ąžuolas, bet sovietmečiu nukirstas.
Piliakalnyje rasta lipdytinės keramikos liekanų. Manoma, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis.

Ginučių malūnas:
Ginučių malūnas
Pirmasis malūno savininkas – ponas Gimžauskas. Po ilgų jo ginčų su kaimo gyventojais dėl užtvindytų ganyklų ir žemių, kaimiečiai prisiteisė pusę malūno. 1935 m. malūną išsinuomojo ponas Dagys. Jis girnas sukusį medinį ratą pakeitė metaline turbina. Greta pastačius antrą turbiną, ji suko generatorių, kuris gamino kaimui elektrą. Priešingoje upės pusėje atsirado nedidelė lentpjūvė gontams, kuriais dengiami stogai, pjauti.

Malūnas veikė iki 1968 m.

1978 m. nacionalinio parko administracija restauravo malūną – nejudindama vidaus įrengimų, perstatė sienas ir perdengė stogą.

Ladakalnis:

LedakalnisLadakalnis – tai Aukštaičių Venecija, viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Iškilęs jis 175 m virš jūros lygio. Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje – Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje – didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko šiaurę Ladakalniu prasideda geomorfologinis draustinis. Ištisa kalvų grandinė-ledynmečio palikimas. Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame randamos itin retos augalų rūšys: sibirinis vilkdalgis, europinis burbulis, paprastasis kardelis, vienalapė driežlielė, pievinis plauretis, vyriškoji gegužraibė.

Vasarą Ladakalnis gausiai lankomas turistų. Jį galima aplankyti atvažiavus, keliaujant pėsčiomis arba plaukiant Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais. Taip pat yra tradicija lipant į šį kalną atsinešti akmenį ir sugalvojus norą jį palikti prie ąžuoliuko, augančio ant kalno viršūnės.

Ladakalnį rasite Ignalinos rajone, tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime.

Senovinės bitininkystės muziejus:

Senovinės bitininkystės muziejus įsikūręs Stripeikių kaime, Aukštaitijos nacionalinio parko šiaurės vakarinėje dalyje, Minčios girios pakraštyje – tai vienintelis tokio tipo muziejus Lietuvoje.

1984 m. įsikūręs vienoje sodyboje, jis augo ir plėtėsi. Šiemet muziejaus ekspozicinė dalis jau užima 6 pastatus, dalis jos veikia ir lauke po atviru dangumi. Muziejuje yra sukaupta apie 500 eksponatų, pastatyta 25 skulptūros. Bičių dievo Babilo skulptūra savyje taip pat talpina bičių šeimyną.
Bitininkystės muziejus
Aplankę muziejų, sužinosite apie bitininkystės raidą nuo senovės iki šių dienų. Specialiuose aviliuose pro stiklą, pamatysite kaip avilyje gyvena bitės, siuva korius, iškrauna perneštą nektarą, žiedadulkes, augina naujas biteles ir kt. Čia gyvena apie 8 bičių šeimynas.

2005 m. šiame muziejuje prieglobstį rado ir Lietuvos prezidento 3 bičių šeimynos.

O kad ekskursija po muziejų būtų įdomi – Jūsų nuolat čia laukia muziejaus darbuotojas, kuris ir parodys, ir papasakos, ir paaiškins. Didesnėms grupėms siūlome gido paslaugas užsisakyti iš anksto – jei norite, kad Jus kelionės metu lydėtų gidas ne tik po muziejų (tokiu atveju gidas palydės Jus ir į kitas lankytinas vietas).

Kiekvienais metais rugpjūčio 15 dieną Bitininkystės muziejuje vyksta Medkopio šventė.

Muziejuje nuo pernai metų įsikūrė ir medaus baras, kuriame galėsite įsigyti bičių, medaus produktų ar tiesiog užsisakyti gardžius priešpiečius ar pavakarius.

Bitininkystės muziejaus ekspozicija veikia gegužės-spalio mėnesiais.

„Bitės“ apžvalgos bokštas:

bokstasTelekomunikacijų bendrovės „Bitė“ bokštas – bazinė mobiliojo ryšio stotis ir 30 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė – stovi Šiliniškių kalvagūbryje, šalia kelio Ginučiai – Kirdeikiai (apie 2 km nuo Ginučių), netoli Ukojo ir Pakaso ežerų.

Nuostabūs vaizdai iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria visais metų laikais, tačiau atvykus čia rudenį ar žiemą, gali tekti ropštis per spygliuotą tvorą.